Retro konsolės prijungimas prie šiuolaikinio televizoriaus: ryškus vaizdas

Ona Jankauskienė
Produktų ir pirkimų ekspertas, turintis daugiau nei 15 metų prekybos patirties

Ištraukėte iš spintos retro konsolę, ji įsijungia, tačiau vos tik bandote prijungti retro konsolę prie šiuolaikinio televizoriaus, vaizdas tampa neryškus ir pikseliuotas. Tai nėra konsolės gedimas: ji sukuria labai žemos raiškos analoginį signalą, skirtą seniesiems kineskopiniams televizoriams, kurie natūraliai sušvelnindavo vaizdo trūkumus. Plokščias ekranas turi konvertuoti šį signalą į fiksuotą pikselių tinklelį, todėl vaizdas ištempiamas ir iškraipomas. Geros naujienos – tai galima ištaisyti. Principas paprastas: kuo švaresnis pradinis signalas (RGB, komponentinis) ir kuo kokybiškesnis konvertavimas į skaitmeninį, tuo ryškesnis bus vaizdas. Praktiškai daugumai konsolių pakanka HDMI adapterio, paprastoms jungtims (pvz., kompozitinei) tinka keitiklis, o specializuotas „upscaler“ skirtas tiems, kurie nori sureguliuoti kiekvieną detalę. Pažiūrėkime, kaip pasirinkti tinkamą sprendimą kiekvienai konsolei.

Kodėl retro konsolės vaizdas plokščiame ekrane atrodo neryškus?

Čia susideda trys reiškiniai. Jų atskyrimas padeda pasirinkti tinkamą sprendimą, nes kiekvienas reikalauja skirtingo atsako.

Kineskopiniams televizoriams pritaikyta raiška

Tų laikų konsolės generuoja vaizdą, kurio raiška yra daug mažesnė nei šiuolaikinių ekranų. Kineskopiniuose televizoriuose linijas brėždavo spindulys, be pikselių tinklelio: kontūrai susiliedavo, o kūrėjai pasikliaudavo šiuo efektu, kad sušvelnintų perėjimus, šešėlius ir skaidrumą. Plokščiame ekrane kiekvienas žaidimo pikselis turi būti padidintas, kad užpildytų daug smulkesnę matricą. Kai didinimo koeficientas nėra sveikasis skaičius, vaizdas interpoliuojamas, todėl tampa švelnesnis ir neryškus.

Kabelio iškraipomas analoginis signalas

Geltonas kompozitinis kabelis perduoda ryškumą ir spalvą vienu laidu. Televizorius turi juos atskirti, o tai sukelia spalvotus ruožus, nestabilius kraštus ir detalumo praradimą. Kuo daugiau informacijos keliauja atskirais laidais, tuo švaresnis vaizdas: S-Video jau atskiria ryškumą ir spalvą, komponentinis (YPbPr) atskiria ryškumą ir du spalvų signalus, o RGB perduoda visas tris spalvas atskirai. Tai pirmasis ir dažnai efektyviausias būdas: pakeitus kabelį vaizdas gali pagerėti net prieš prijungiant papildomą įrenginį.

Televizoriaus vaizdo apdorojimas

Šiuolaikinis televizorius skaitmenina analoginį įėjimą naudodamas integruotą keitiklį, kuris dažniausiai yra paprastas, ir tada taiko glotninimą, triukšmo mažinimą bei mastelio keitimą. Šie procesai, sukurti vaizdo įrašams ir kinui, gadina „pixel art“ stilių ir sukelia vėlavimą tarp pultelio ir ekrano, ypač ne žaidimų režime. Šis vėlavimas pastebimas veiksmo, platformos ar ritmo žaidimuose. Kai kurios analoginės jungtys netgi dingo iš naujų televizorių, todėl reikalingas tarpinis įrenginys.

Retro konsolės prijungimas prie šiuolaikinio televizoriaus: trys sprendimų grupės

Terminai „adapteris“, „keitiklis“ ir „upscaler“ dažnai vartojami neteisingai. Iš tikrųjų jie nurodo tris signalo apdorojimo lygius.

HDMI adapteris: paprasčiausias būdas

HDMI adapteris jungiamas tiesiai prie konsolės išvesties arba jos kabelio ir suteikia skaitmeninę išvestį. Jis konvertuoja analoginį signalą į skaitmeninį, keičia vaizdo mastelį ir perduoda garsą. Tai „plug and play“ sprendimas: jokių tvarkyklių, mažai arba visai jokių nustatymų. Tai geras pasirinkimas, jei norite žaisti savo konsole svetainės ekrane nepraleidžiant vakaro nustatymų meniu.

Keitiklis: įrenginys klasikinėms išvestims

Keitiklis veikia tuo pačiu principu, tačiau tai mažas korpusas, priimantis vieną ar kelias analogines įvestis (kompozitinę, S-Video, komponentinę, kartais SCART) ir paverčiantis jas į HDMI. Tai patogu, kai konsolė jau išveda tinkamą signalą per standartinį kabelį arba kai turite kelis tos pačios šeimos įrenginius. Jo kokybė priklauso nuo to, kokį signalą jam pateikiate: kompozitinis signalas išlieka kompozitiniu, net ir konvertuotas.

„Upscaler“: didžiausia kontrolė

„Upscaler“ yra specializuotas vaizdo mastelio keitimo įrenginys. Jis dažnai siūlo kelias įvestis, apdorojimo režimus, vaizdo formato nustatymus ir kartais filtrus, imituojančius kineskopinio televizoriaus linijas. Jis siekia geriausio įmanomo rezultato su RGB signalu, tačiau reikalauja kantrybės ir šiek tiek žinių. Skirtas kolekcionieriams, norintiems maksimalios kokybės arba naudojantiems daug konsolių su vienu ekranu.

Sprendimas	Priimamas signalas	Privalumai	Apribojimai	Kam skirta?
Konkrečiai konsolei skirtas HDMI adapteris	Konsolės išvestis (RGBS, VGA, AV multi out ir kt.)	Tiesioginis prijungimas, be nustatymų, garsas įtrauktas	Tinka vienam modeliui ar konsolių šeimai	Žaidėjams, norintiems greito sprendimo
Keitiklis	Kompozitinis, S-Video arba komponentinis (priklauso nuo modelio)	Universalus, kompaktiškas, tinka kelioms konsolėms	Nepagerina prastos kokybės įvesties signalo	Turintiems gerą išvestį ir ribotą vietą
„Upscaler“	Dažniausiai RGB, SCART, komponentinis	Tikslūs nustatymai, filtrai, geriausia vaizdo kokybė	Sudėtingesnis konfigūravimas, užima vietos	Reikliems kolekcionieriams

Kokį signalą pasirinkti pagal jūsų konsolę?

Bendroji taisyklė: naudokite geriausią jūsų konsolės siūlomą išvestį, tada pasirinkite ją palaikantį įrenginį. Štai trys konkretūs pavyzdžiai.

Dreamcast: RGBS arba VGA naudojimas

Dreamcast yra viena lengviausiai patobulinamų konsolių, nes ji turi VGA išvestį, o jos RGBS signalas garsėja švara. Įrenginys, toks kaip RGBS/VGA į HDMI adapteris, skirtas Dreamcast, 1080P išvestis, plug and play, paverčia šią išvestį į HDMI, su 4:3/16:9 formato jungikliu ir be papildomo USB maitinimo. Formato pasirinkimas svarbus: dauguma žaidimų buvo sukurti 4:3 formatui, o jų ištempimas į 16:9 iškraipo veidus ir apskritimus.

Wii: komponentinis kabelis arba adapteris prie AV multi out jungties

Wii turi AV multi out jungtį. Su komponentiniu kabeliu ji gali išvesti 480p vaizdą žaidimams, kurie tai palaiko, o tai yra didelė pažanga lyginant su kompozitiniu signalu. HDMI adapteris, skirtas Wii, YPbPr komponentinė įvestis, NTSC 480i/480p ir PAL 576i palaikymas būtent palaiko šiuos režimus ir konvertuoja komponentinę išvestį į HDMI. Jei pageidaujate tiesioginio prijungimo, skyriuje Wii vaizdo adapteriai rasite modelius, kurie jungiasi tiesiai prie konsolės lizdo ir prideda 3,5 mm garso išvestį.

Nintendo 64, SNES ir NGC: kompozitinio signalo keitimas

Šios trys šeimos turi bendrą ypatybę: jų originalus vaizdas išvedamas per dažnai ribotą AV kabelį, o ryškumas labai priklauso nuo pasirinkto kabelio ar adapterio. HDMI adapteris, skirtas Nintendo 64, 1080P išvestis, suderinamas su NGC ir SNES patenkina šį poreikį skaitmeniniu vaizdu ir garsu, palaiko PAL bei NTSC režimus ir jungiasi tiesiogiai be tvarkyklių ar išorinio maitinimo. Prieš užsakydami patikrinkite savo konsolės modelį ir žaidimų regioną: netinkamai suderintas PAL arba NTSC režimas duos nestabilų arba nespalvotą vaizdą.

Norėdami rasti kitų prekių, įskaitant kabelius ir keitiklius kitiems įrenginiams, peržiūrėkite skyrių Vaizdo adapteriai ir laidai.

Televizoriaus nustatymai, kurie viską keičia

Geriausias adapteris nekompensuos netinkamai sureguliuoto televizoriaus. Dažnai užtenka kelių minučių konfigūravimo, kad gautumėte daug malonesnį vaizdą.

Įjunkite žaidimų režimą. Jis išjungia didžiąją dalį vaizdo apdorojimo funkcijų ir sumažina vėlavimą tarp pultelio ir ekrano.
Pasirinkite tinkamą formatą. Nustatykite televizorių arba adapterį į 4:3 formatą seniesiems žaidimams arba į „taškas į tašką“ (point by point), jei televizorius tai siūlo. 16:9 formatas ištempia vaizdą.
Išjunkite glotninimą ir triukšmo mažinimą. Jie panaikina smulkias detales ir paverčia tekstūras vientisais plotais.
Sumažinkite dirbtinį ryškumą. Per didelis nustatymas sukuria aureoles aplink kontūrus.
Patikrinkite garso išvestį. Kai kurie adapteriai šalia HDMI siūlo 3,5 mm lizdą, kuris naudingas kolonėlėms ar ausinėms.

Praktinis patarimas: prieš kaltindami adapterį, paleiskite žaidimą su smulkiu tekstu (pvz., meniu) ir palyginkite vaizdą dviem konfigūracijomis: su įjungtu ir išjungtu žaidimų režimu, 4:3 ir 16:9 formatu. Jei tekstas tampa daug lengviau įskaitomas su žaidimų režimu ir originaliu formatu, problema buvo televizoriuje, o ne konsolėje. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar vaizdas šokinėja arba praranda spalvas: tai ženklas, kad PAL arba NTSC režimas nesuderinamas su adapteriu ar ekranu.

Neapleiskite pultelių ir kitų komponentų

Ryškus vaizdas išryškina kitas silpnąsias vietas. Pultelis su nusidėvėjusiu svirtuku tampa labiau pastebimas, kai viskas ekrane tampa tikslu. Nintendo 64 konsolėje svirtukas yra žinoma susidėvinti detalė: jei jūsų veikėjas juda savaime, dažnai padeda modulio pakeitimas. Skyriuje Nintendo 64 svirtukai rasite atsarginius modulius, kad pultelis vėl būtų tinkamas žaidimui.

Taip pat pagalvokite apie visą grandinę: geros būklės konsolės kabelis, švarūs kontaktai, tinkamas maitinimo šaltinis ir kokybiškas HDMI kabelis. Senas oksiduotas kabelis ar blogai įstatyta jungtis sukelia trikdžius, kurių joks įrenginys nepataisys. Jei dvejojate tarp kelių konsolių prijungimo prie to paties ekrano, užsirašykite kiekvienos iš jų signalą ir nuspręskite: atskiras adapteris kiekvienai konsolei, jei norite paprastumo, arba „upscaler“, jei norite viską centralizuoti.

Apibendrinant: nuo ko pradėti?

Norėdami sėkmingai prijungti retro konsolę prie šiuolaikinio televizoriaus, pradėkite nuo geriausios jūsų įrenginio vaizdo išvesties nustatymo: RGBS arba VGA Dreamcast atveju, komponentinė Wii atveju, pritaikyta AV išvestis Nintendo 64, SNES ir NGC atveju. Tada pasirinkite įrenginio tipą: HDMI adapterį paprastumui, keitiklį klasikinėms išvestims, „upscaler“ pilnai kontrolei. Užbaikite su televizoriaus nustatymais, ypač žaidimų režimu ir 4:3 formatu, nes jie skiria neryškų vaizdą nuo malonaus. Norite imtis veiksmų? Peržiūrėkite skyrius Vaizdo adapteriai ir laidai bei Wii vaizdo adapteriai, nepamiršdami Nintendo 64 svirtukų, jei jūsų pultelį reikia atnaujinti.